Anekdotai iš speleologų gyvenimo...:)


Jūsų dėmesiui - šiek tiek speleologinio folkloro :) Dauguma anekdotų - iš begimstančios knygos "Verno juokeliai". Kiti - tiesiog išgirsti ir surašyti, dar kiti - sugaudyti interneto platybėse. Šmaikštauja speleologai, gimsta naujos istorijos, nauji anekdotai... Jei tokių ir Jūs žinot - parašykit man - visi pasijuoksim ;)

Saulė

P.S. Naujausius Verno kūrybos anekdotus galite rasti forume.

*** 

Krinta is dešimto aukšto žirafa, pagrandukas ir begemotas.
Žirafa:
- dešimtas, devintas, aštuntas, septintas, šeštas, penktas, penktas, penktas...
Pagrandukas:
- dešimtas, devintas, aštuntas, septintas, šeštas, penktas, ketvirtas, trečias, antras, pirmas, penktas, pirmas, penktas, pirmas...
Begemotas:
- dešimtas, devintas, aštuntas, septintas, šeštas, penktas, ketvirtas, trečias, antras, pirmas, rūsys, molis, uolos, molis, smėlis... Sveiki, speleologai!

 

***

Kabo žemyn galva medyje du šikšnosparniai. Vienas ir klausia kito:
- Sakyk, kas tavo gyvenime buvo baisiausia?
Antrasis pamastęs atsako:
- Baisiausia buvo, kai vidurius paleido...

 

*** 

Susitinka dvi pelės.
- Girdėjau, išteki?
- Taip.
- O kas jaunikis, gal nuotrauką turi?
- Turiu, va, - ir parodo šikšnosparnio nuotrauką.
- Fui, koks baisus!
- Užtat lakūnas ir dar speleologas!..

 

***

Sėdi kartą Erikas su draugais rusais Adleryje po ekspedicijos ir negali grįžti namo - nėra bilietų. Speleologai gurkšnoja abchazišką vyną ir rūpinasi kolegos likimu.
Vienas ir klausia:
 - Erikai, ar tu galėtum parskristi į Lietuvą lėktuvu Tu-114?
 - Taip, žinoma.
 - O su An-24?
 - Na, turbūt...
 - O jei būtų Il-86?
 - Ne. Šovinių neužteks... 

 

***

Sudužo laivas, išsigelbėjo tik porelė speleologų. Mergina ir sako:
- Žinai, man atrodo, šita sala negyvenama. Ką gi mes dabar darysim?..
Vaikinas:
- Einam greičiau apžiūrėsim, ar yra čia urvų, kol dar mūsų nepastebėjo iš kokio praplaukiančio laivo.

(iš knygos "Verno juokeliai").  

 

***

Instruktorius veda paskaitą apie orientavimąsi:
- Jei mes stovime veidu į pietus, tai kas bus kairėje, o kas dešinėje?

Čia priėjo dailininkas keliautojas Leonidas:
- Žinau: pusryčiai ir vakarienė.

(iš knygos "Verno juokeliai").   

 

*** 

Speleologų stovykloje Karabi-Jailoje sujudimas - mat jau gan ilgai negrįžta Simas, išėjęs į krūmus, kur planavo atlikti savo reikalus... Rūkas vis tik... Siunčia vadas Tadą pažiūrėti, kur anas dingo. Visi dairosi, laukia... Gal po valandos grįžta Simas. Vadas jo ir klausia:
- O tavęs ieškoti išėjusio Tado nesutikai?
- Ne, nieko nesutikau... Bet užtat kokį įdomų urvą radau! Labai keistas aidas ten - ką nori gali šaukti, o iš apačios atsako vis tą patį: "gelbėkite!!! ...gelbėkite!!!..."

(iš knygos "Verno juokeliai").   

 

***

Vaikščiodami po Papua džiungles Raimis su Saule aptinka nediduką urvelį. Raimis ragina, kad Saulė lįstų pirma ir viską apžiūrėtų kaip ten kas... Bet Saulė vis bando išsisukinėti:
- Žinai, Raimi, gal šįsyk tu lįsk pirmas, panašu, kad ten gali būti pelių, o aš jų žiauriai bijau...
- Kokios dar čia tau pelės!? - nusistebėjo Raimis, - pati pagalvok, juk šitoj šaly - daugiau kaip 100 rūšių gyvačių!..

(iš knygos "Verno juokeliai").  

 

***

Raimis su Saule, vaikščiodami po Papua džiungles aptiko siaurą urvo angą. Raimis sako:
- Tu, Saule, lysk pirma, o aš paskui tave.
Kai Saulė vargais negalais įlindo, urvo anga staiga užsivėrė ir pasirodė didelė smauglio galva. Šnypščiančiu žemu balsu, laužyta anglų kalba pitonas prašneko:
- Reimond, can you came here next day? Now I am nnnot hungryyy…

(iš knygos "Verno juokeliai"). 

 

***

Sėdi šulinio dugne du speleologai - Raimis ir Aidas , susirūpinę apžiūrinėja nutrūkusios virvės likučius.
Raimis:
- Pažiūrėk, gal ką nors viršuj pamatysi...
Aidas:
- Matau tik saulę.
Raimis:
- Valio, jei Saulė , tai pačiu laiku... mes išgelbėti! 

(iš knygos "Verno juokeliai").  

 

***

Speleologas, keliaudamas po Amazonės džiungles, surado urvą, o prie įėjimo papūga tupi. Buvo girdėjęs, kad vietinės papūgos labai protingos, tai nutarė prakalbinti:
- Papūga! Ei, papūga!..
- Ką?
- Ar tu buvusi šitame urve?
- Aha, - užtikrintu balsu atsako ši.
Speleologas pasiima papūgą su savimi ir drąsiai įeina į urvą. Ilgai vaikščioja galerijomis ir kelis kartus praeina vis tą pačią salę, o viduryje salės griaučių krūva, kaukolės mėtosi. Su viltimi jis vėl prisimena papūgą:
- Papūga...
- Ką?
- Ar gali parodyti kaip iš čia išsigelbėti?
- Aha! - pasakė papūga ir nuskrido prie lubose esančios skylės.

(iš knygos "Verno juokeliai").  

 

*** 

    Užėjo ragana į pragarą velnio aplankyti, o tas tik rodo viską aplinkui ir vis aiškina išsijuosęs, kad čia jis viską padarė, kad čia be jo tai jau nieko nebūtų... O ta ir sako: "Gal tau dar uodegą pakelti?"
    Tyrinėja porelė speleologų ką tik surastą urvą. Vyras vis aiškina nesustodamas, kad tai jis viską čia atrado, jis čia viską ištyrinėjo, o mergina ir sako: "Gal tau dar virvę lipant prilaikyti?"

(iš knygos "Verno juokeliai").   

 

***

Sėdi molinas speleologas šulinio dugne ir murma:
- Praradau... praradau...
Prieina instruktorius:
- Ką gi tu praradai? Gal nusileidimo įtaisą?
- Ne, įtaisą dar turiu, tik pasinaudot nesuspėjau...
- Tai ką tada praradai, sakyk gi pagaliau!
- Pusiausvyrą praradau...

 

***

Kabo šikšnosparnis urve, verkia... Prieina kurmis:
- Kas atsitiko?
- Supranti, nusileido į urvą speleologai, tai dabar sprogdina, praėjimą platina, o tam plyšy dar giliau mano mažyliai liko...
- Tai gal aš einu pakalbėsiu?
- Nepadės, jau ir miliciją buvau iškvietęs -jokių rezultatų. Atvažiavo, kyšį pasiėmė dar ir patarimų speleologams davė.
Po kurio laiko grįžta kurmis:
- Žinai, tie speleologai jau nustojo sprogdinti ir tuoj išeis.
- ?!! Tai kaip čia dabar tavęs paklausė?
- Supranti nuėjau, o ten gi visi savi... Na pasakiau, kad aš jau ištyrinėjau tą vietą, tai nusispjovė ir dabar virves renkasi.

(iš knygos "Verno juokeliai").  

 

***

Sparnais už stalaktitų kabinėdamasis grįžta apsvaigęs šikšnosparnis vampyras:
- Žmonnna...na, nori kraujo?
Šikšnosparnė pasižiūri paniekinamai:
- Eik šalin tu kvailas girtuokli! Kiek kartų sakiau, kad miegančių išgėrusių speleologų neliestum. Per tave rytoj jie iš urvo nesugebės išeiti, tai gelbėtojai vėl meandrus sprogdins ir neštuvais heliktitus daužys...

(iš knygos "Verno juokeliai").  

 

*** 

Du šikšnosparniai vampyrai vakare kabo savo uoloje. Vienas sako:
- Žinai, aš labai alkanas! Man būtinai reikia šiek tiek kraujo.
Ir išskrenda. Grįžta po kelių valandų, kraujas nuo snukio laša.
- Kur gavai kraujo? - klausia kitas.
- Matai va tą medį kairiau mūsų uolos?
- Aha, matau.
- O va aš - nepamačiau...

 

***

Du kačiukai urve.
- Žiūrėk, koks gražus peliukas.
- Tai ne peliukas, tai paukščiukas, tik jau nugaišęs, žemyn galva kabo.

(iš knygos "Verno juokeliai"). 

 

***

Kabo du šikšnosparniai vampyrai.
- Vai gilus, labai gilus urvelis mūsų, - dainuoja patenkintas vienas.
- Nesuprantu, ko čia taip džiaugies? - klausia kitas.
- Taigi mūsų urvą pagaliau atrado speleologai. Girdėjau kaip kalbėjosi, kad urvas gilus, per dieną nepraeis, teks nakvoti...

(iš knygos "Verno juokeliai").

 

***

Kalbasi du šikšnosparniai: vienas rusas, o kitas lietuvis:
- Dai… - sako rusakalbis.
Lietuvis:
- Va! Ir paduoda kompaktinį diską “Šikšnosparniai”.

(iš knygos "Verno juokeliai").

 

***

Sėdi du kurmiukai ant urvo krašto tylėdami ir kepurėles mezga. Sėdi sau, mezga, tyli... Prieina speleologas:
- Aš speleologas-profesionalas. Pasakykit man - ar gilus šis urvas?
Vienas pasuka nerangiai galvą:
-Nea, negilus...
Speleologas atsitraukia, įsibėgėja ir šoka. Krenta minute, dvi, tris... O apačioje didelis luitas. Tai tas ir išsitaško: vienoj pusėj galva, kitoj - užpakalis... Na, žodžiu, amen. Tada vienas kurmiukas ir klausia kito:
- Bet kodėl tu jam pamelavai?
- Juk jis ne aklas buvo, o bet to - profesionalas.

(iš knygos "Verno juokeliai").

 

***

Kalbasi du šikšnosparniai Sezame:
- Tu ką nors nutuoki apie do natą?
- Nea... Žinai, juk ultragarsu sunku ją išgauti... O ir aš jau senas - su echolokacija man problemos...
- Aš irgi nieko nežinau apie Donatą, bet sako, kad tai jo kombinezono skiautai visur po urvą mėtosi...

(iš knygos "Verno juokeliai").

 

***

Ramiai medyje kabo žemyn galva trys šikšnosparniai. Staiga vienas strykteli ir kažkodėl atsitupia ant šakos galva aukštyn. Likę du susižvalgo:
- Klausyk, kas jam?
- Ai, nekreipk dėmesio. Jam taip būna - jau nebe pirmą kartą nualpsta...

 

*** 

Surado speleologė Rūta naują urvą. Kas tik nusileidžia, visi negali atsistebėti, koks gražus.
- Bus dar gražesnis, kai prie įėjimo rūtų darželį pasodinsiu, - atsakė Rūta. 

(iš knygos "Verno juokeliai").

 

***

Kaip elgiasi pavyzdingas speleologas krisdamas šuliniu žemyn ištrūkus spitui?
Jis turi suspėti duoti komandą aukščiau esančiam "virvė laisva!", o žemiau esantiems - "akmuo!".



***

Speleologas lipa virve iš urvo, po savim prisikabinęs transportinį maišą. Draugas iš apačios laiko virvės galą. Balsas is viršaus:
- Gal transportinį maišą...???
- Ką sakai, ką? A-a-a!!!
- Sakau, maišas dingo, gal matai kur jis?
- Dabar jau nea, bet vis dar jaučiu.

(iš knygos "Verno juokeliai").



***

Kalnuose turkų piemuo smalsiai stebi, kaip speleologai prie urvo pakuojasi daiktus ir deda į transportinius maišus. Pagaliau neiškentęs prieina prie grupės vadovo ir klausia:
- Kodėl tiek maisto imti?
- Urvas juk gilus, tris dienas po žeme numatę prabūti, - atsako vadovas.
- Manau, nereikėti tiek maisto, juk vakar ten mano ožka įkristi, aš ją tau dovanoti.

(iš knygos "Verno juokeliai").

 

***

Didelis orangutangas žiovaudamas stebi kaip mažasis skaito knygą:
- Sūneli, na ir ką tu tose knygose randi?..
- Supratau, kad beždžionės išsivystė iš žmonių, kurie išdrįso išlįsti iš urvo ir įlipti į medį.
- Na ir kaip ta žmogbeždžionių rūšis, kuri veisėsi urvuose, vadinosi?
- Speleologai, tėte.

(iš knygos "Verno juokeliai").

 

***

Grupelė speleologų, ką tik nusileidusių nuo kalnų po sunkaus žygio, išvargę ir alkani įvirto į miestelio restoraną.
- Užsakome didesnį staliuką visam vakarui, turite laisva? - paklausė vadas.
- Supratau... - atsake administratorius, nusiminusiu žvilgsniu įsispoksojęs į apiplyšusius ir purvinus kombinezonus. Staiga jo veide šmėkštelėjo viltis:
- O kėdžių juk, tikriausia, neužsakinėsite?
- Taip, kalsim kablius ir kabinsim hamakus.

(iš knygos "Verno juokeliai").

 

***

Siuvimo įmonės direktorius buvo skubiai iškviestas iš atostogų į darbą: visa siunta gaminių sugrąžinta, kadangi tarp daugybės ką tik pasiūtų naujų kombinezonų vienas aptiktas purvinas ir apdriskęs. Direktorius piktu žvilgsniu peržvelgia savo pavaldinius ir žvilgsnis sustoja ties viena susigūžusia mergina.
- Kas atsitiko, seniai tave bemačiau? - paklausė direktorius.
- Bloga žinia, - pradėjo aiškintis toji, - aš per atostogas rimtai susirgau, dar ir dabar nevisai pasveikus esu...

-Tikrai? O kokia liga, ar užkrečiama? - susirūpino direktorius, mintyse keikdamas save, kad taip grubiai užsipuolė.
-Taip... labai užkrečiama - speleologija.

(iš knygos "Verno juokeliai").



***

Girtas kaip dūmas, visas išsiterliojęs, Štirlicas guli baloj. Pro šalį eina vokiečiai.
- Įkliuvau, - pagalvojo Štirlicas, pajutęs į kaktą įremtą automato vamzdį.
- Palik jį ramybėje, Hansai, tai tik vienas iš tų šlykščių speleologų. Jų ir taip vieta po žeme! - riktelėjo atsilikusiam esesininkui karininkas.

(iš knygos "Verno juokeliai").

 

***

Žuvo speleologas ir paliko jis po savęs keletą daiktų, kurie buvo parduoti aukcione. Štai vienam atiteko puikus nusileidimo įtaisas - kopėtėlės su indikatoriumi. Skersinukai pradeda švytėti, leidimosi greičiui didėjant. Tai nuostabu - leidiesi į šulinį, o aplinkui žaižaruoja. Grynai stebuklingas įtaisas, tik kad kalbėti nemoka. Naujasis savininkas įsipynė virvę į tas kopėtėles ir leidžiasi į urvą. Staiga lempa ant šalmo užgesta, bet speleologas nekreipdamas dėmesio leidžiasi žemyn. Greitis didėja, o šulinio dugnas katastrofiškai artėja. Galiausiai speleologas nukrinta ir užsimuša. Balsas tyloje:
- Keistuoliai, kaip jie nei vienas nesupranta, kad nors ir kaip įkaistų nusileidimo įtaisas, jis vis tiek nepavirs prožektoriumi?..

(iš knygos "Verno juokeliai").

 

***

Šliaužia speleologas šlykščia siauruma. Nusikamavęs visas toks. Staiga priešais išvysta švieselę. Sukaupęs jėgas prišliaužia arčiau ir susitinka priešpriešais atropojantį kitą speleologą:
- Na, kaip ten baigiasi tas urvas?..
- ?!! Aš manau, kad tu geriau žinai kaip jis baigiasi!
- Na tu ir nemandagus, tai gal bent šito urvo pavadinimą galėtum pasakyti?
- Pats tu grubus kažkoks, palauk, turiu užsirašęs. Urvo pavadinimas... - "Dviangis".

(iš knygos "Verno juokeliai").

 

***

Šliaužia speleologas šlykščia siauruma. Nusikamavęs visas toks. Staiga priešais išvysta švieselę. Sukaupęs jėgas prišliaužia arčiau ir susitinka priešpriešais atropojantį kitą speleologą:
- Na, kas ten pas tave prieky?..
- Aklavietė.
- Pas mane irgi...

 

***

Traukinyje Maskva - Simferopolis prie tualeto stovi speleologas. Atsidaro durys, išeina kitas speleologas:
- Laisva!
- Supratau!

 

***

Tęsinys:
Sėdi speleologas Monastyr-Čiokrako urvo dugne ir laukia, kol draugas išlips. Galvoje sukasi mintys apie namus - juk rytojui jau turi traukinio bilietą į Maskvą... Iš viršaus pasigirsta:
- Laisva!
- Supratau!- ir nusimauna kelnes...

(iš knygos "Verno juokeliai").

 

***

Juoda pasaka:
Vidury juodo juodo miško stūkso juodas juodas kalnas, jame žiojėja juoda juoda praraja. Toje prarajoje nuo lubų kabo juodi juodi stalaktitai, o link jų stiebiasi juodi juodi stalagmitai. Sienos juodos, lubos juodos, grindinys irgi juodos. O pačioje tolimiausioje, pačioje gūdžiausioje, pačioje juodžiausioje to juodo juodo urvo salėje sėdi du juodi juodi žmonės. Ir tarpusavyje siaubingais balsais šnekasi:
- Jūs teisus, kolega, deginti gumos urve akivaizdžiai nevertėjo...

 

***

Traukiniu Maskva-Simferopolis važiuoja dvi grupės po penkis žmones: penki alpinistai ir penki speleologai. Alpinistai penkiese nusipirko penkis bilietus. Speleologai penkiese nusipirko vieną bilietą. Vaikšto kontrolierė. Visi speleolgai užsirakina tualete. Kontrolierė beldžiasi į tualeto duris, šios trupučiuką prasiveria, išlenda ranka, paduoda bilietą, kontrolierė jį pažymi ir nueina.
Apie tai sužinoję, grįždami atgal, alpinistai irgi nutaria penkiese pirkti tik vieną bilietą. O speleolgai nusprendžia išvis nepirkti bilietų. Ir štai alpinistai penkiese užsirakina tualete. Beldimas į duris, šios trupučiuką prasiveria, išlenda ranka, paduoda bilietą. Speleologai jį paima ir eina į kitą tualetą.

 

***

Vieną kartą speleologas nutarė pažvejoti. Kadangi nesisekė, o dar ir nemokėjo, nutarė bent vandens namo parsinešt. Pasėmė, ogi žiūri - kibire auksinė žuvelė plaukioja!
- Paleisk mane, išpildysiu tavo norą.
Speleologas pagalvojo ir sako:
- Noriu, kad viso pasaulio speleologų delegacijos suvažiuotų į simpoziumą Lietuvoje.
Žuvelė susimąstė, ilgai tylėjo, atsiduso ir tarė:
- Žinai, tai labai sudėtinga, reikia šitiek šalių aplėkti, su visų speleo asociacijų prezidentais susitikti, juos įtikinti... Gal turi kitą norą?
- Aha, noriu, kad lietuvių surasto Sezamo urvo dugne esantį plyšį truputį praplatintum, kad aš galėčiau....,- staiga žuvelė pradėjo blaškytis, neišklausius iki galo, pertraukė:
- Palauk, palauk, ką tu ten šnekėjai apie simpoziumą Lietuvoje?

(iš knygos "Verno juokeliai").

 

***

Speleologas krenta į šimtametrinį šulinį:
- AAAAAAAAAaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa....BUM!
Speleologas nuslydo nuo 3 m aukščio luito.
- Bum...AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA!


***

Paskutiniojo Teismo diena. Prisikėlė Kristus ir nusileido į pragarą, kad visiems nusidėjėliams nuodėmes atleistų.
- Kas gyvas būdamas žudė, visiems atleidžiu, visi prie išėjimo!
Link išėjimo plūsteli minia.
- Kas vogė, sukčiavo, visiems atleidžiu, visi laisvi!
Dar didesnė minia susirinko prie išėjimo. Taip visas mirtinas nuodėmes išvardino, atleido. Žiūri, tolimiausiam kampe vis tik liko keletas žmogelių.
- Kas tokie būsit? - klausia Kristus.
- Speleologai.
- O ką jau jūs tokio padarėt, kad vis dar čia sėdit?
- Tai kad nieko tokio nedarėme...
- Tuomet jūs turėtumėte būti rojuje!
- Tai mus ten ir pasiuntė.
- O tai kaip jūs čia atsidūrėt?!
- Atsikasėm...

 

***

Keletas požymių, kad jūs sunkiai „sergate" speleologija:
* Namie įsijungdami stalinę lempą, Jūs mintyse "primetate", kuriam laikui užteks šviesos.
* Prie Jūsų buto durų yra išeinančiųjų ir grįžtančiųjų registravimo žurnalas.
* Jūs neperkate mobilaus telefono tik todėl, kad jis neveikia urve.
* Laikas nuo laiko Jums į galvą ateina mintis, kad būtų neblogai bute užtamsinti visus langus ir tuo pačiu paremti lubas.
* Jūs įsistatėte diodus į automobilio žibintus.
* Jūs nesileidžiate į metro be kastuvo ir kompaso.
* Jūsų šuo turi kombinezoną vaikščiojimui urvuose.
* Jūs jau seniai nesinaudojate liftu - pro Jūsų langą yra nuleista virvė.

 

***

Žuvo speleologas, ir liko iš jo vien šalmas... Paaugo jaunesnysis brolis, pasekė brolio pėdomis ir taip pat tapo speleologu. Atiteko jam vyriausiojo šalmas. Užsidėjo jis tą šalmą ir nulindo į urvą. Staiga girdi balsą: „Atsitrauk į kairę!". Atsitraukė. Šalimais dideliu greičiu prašvilpia akmuo... Eina toliau. Vėl pasigrista balsas: „Įsisprausk į plyšį dešinėje!". Pasislėpė. Iš viršaus šuliniu nubilda keletas didžiulių luitų. „Oho, su tokiu šalmu neprapulsi!". Vėl girdi balsą: „O dabar nusiimk ir pakabink mane štai ant to stalagmito!". Pakabino. Šuliniu nusirita akmenų lavina, vienas akmuo nukerta virvę, speleologas krinta ir užsimuša. Pasigirsta balsas tyloje: „Ufff... vėl sveikas likau!".

 

***

Susipyko speleologas su savo draugais, atskilo nuo grupės, eina ir galvoja: "būtų gerai urvą atrasti, tada tai visi mane gerbti pradėtų...". Pakeliui sutinka bevaikštinėjančius turistus. Tie, pamatę purviną žmogų, pradėjo klausinėti, ką jis čia veikia.
- Lobio ieškau. Va šitoj dauboj urvas buvo, bet truputį užgriuvo dabar... O jame visą laiką auksinių monetų rasdavau.
- Gerai, pasitrauk, padėsim tuos akmenis nukelti.
Po pusvalandžio speleologas prisimena, kad iš tikrųjų tas urvas turėjo būti kitoje dauboje ir darbai persikelia ten. Pagaliau turistai netenka kantrybės:
- Kiek tu gali keisti tas daubas, šita septintoji bus paskutinė, daugiau jau tikrai niekur......, o geras, juk nemelavai, tikrai urvas atsivėrė! Lendam, o kaip jis vadinasi?
Speleologas:
-Vaauu! Sezamas!

(iš knygos "Verno juokeliai").

 

***

Kalbasi speleologų žmonos:
- Žinai, šiąnakt vyras per miegus staiga sušuko: "Akmuo!!!", nusirito nuo lovos ir po stalu palindo.
- Tai tu dar laiminga, galėjai nors viena patogiai išsimiegoti, o maniškis jau kelintą naktį sapnuodamas rėkia: "Ir vėl hydrą suplėšiau!"
- Na ir ką?
- Ir tenka miegot šlapioje lovoje...

(iš knygos "Verno juokeliai").

 

***

Lokių urvas kalnuose. Prie tėvo lokio prieina mažylis:
- Tėte, pasek pasaką.
- U-u... Netrukdyk...
- Na, tėte, pasek!!!
- Gerai, jau gerai. Gulk į migį.
Tėtė lokys nuėjęs į kampą pasirausia, susiranda dvi žmogaus kaukoles, užsideda ant letenų ir taria užkimusiu balsu, pamėgdžiodamas speleologus:
- Instruktoriau, o šituose urvuose meškų ar nebūna?
- Kokios dar čia tau meškos, tu tik lysk neplepėjęs!..

 

***

"Nusirauna" giliam šuliny du speleologai.
Pesimistas: "krentu...!"
Optimistas: "SKRENDU!!!"

***

Urve pasiklydo trys speleologai: Vytas, Raimis ir Erikas. Maisto atsargos baigėsi, šviesos nebeturi... Sėdi ir šnekasi:
- O ką jūs, vyrai, norėtumėt, kad apie jus pasakytų gelbėtojai, kai suras mūsų lavonus?
- Galėtų pasakyti: va, tarkim, Vytas buvo geras žmogus, ir speleologas geras, didi tai netektis.
- Ne, ne taip. Tegu pasako, bjaurybės: va, Raimis, kad jį kur, visada akiplėša buvo, iš gelbėtojų tyčiodavosi, o va dabar pasiklydo tokioj vietoj, kad velnią jį surasi!
- O aš norėčiau, kad pasakytų: Oi, žiūrėkit - dar kruta!

 

***

Kalnuose turkų vaikai piemenukai stebi, kaip speleologai rengiasi kombinezonus. Vienas prieina ir klausia:
- Dėde, dėde, o kas jums ant galvos?
- Šalmas.
- O kam tas dirželis po smakru?
- Kad šalmas nenukristų.
- Na štai, girdėjai? - pasisukęs į draugą - o tu sakei, kad žandikaulis po smūgio neatvėptų...

 

***

Girtas kaip dūmas visas išsiterliojęs Štirlicas guli baloj. Pro šalį praeina būrelis žmonių su šalmais ir virvėmis.
- Speleologai, - pagalvojo Štirlicas.
- Pats tu murzina požeminė kiaulė! - pagalvojo alpinistai.

 

***

Šnekasi du draugai:
- Žinai, girdėjau, kad atsiranda tokių, kurie kopia į kalnus, su virvėm ten kažkaip... Rizikuoja, ir dar tuo žavisi - ikras "ekstrymas"! Alpinistai vadinasi...
- Aha, aš irgi apie panašius girdėjau - plaukioja srauniausiom kalnų upėm... kriokliais ten visokiais! Šitokia rizika!.. Tikri bepročiai!..
- O įsivaizduok, atsiranda tokių, kurie šokinėja iš lėktuvų - parašiutininkai, atrodo... Iš vis - nenormalūs! Kaip taip galima...
- Na gerai, užteks čia plepėt - pakuojam PBL`ą, kraunamės akvalangus ir lipam lauk iš šito šimtametrinio šulinio... Dar gi du sifonai priešaky...

 
Powered by Etomite CMS.